KAS YRA ĮVAIKINIMAS?
Įvaikinimas – galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje
šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra
perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su
biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir
įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo
procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti
viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
- Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
- Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
- Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
- Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai
pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko
įvaikinti negali.
Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar
vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia
įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad
įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18
metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis,
kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96
„Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo
patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152
redakcija).
Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios
vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus
reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys
Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK darbuotojai), įvertins
surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius
vaiko interesus.
Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. GIMK darbuotojai
vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų
vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.
Gyvenimo sąlygos – GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo
sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų
pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas
(neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).
Gaunamos pajamos – įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti.
Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti
asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo
apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba)
panaikinta dėl jų kaltės.
Vaiko kilmė – viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų – atviras kalbėjimas su
įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti.
Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save –
stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria
pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje
(pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo
pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia).
Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad
vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie
vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.
Gyvenamoji vieta – jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje,
turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių (žiūrėti skyrių Nacionalinis
įvaikinimas). Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis
į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją (žiūrėti skyrių Tarptautinis įvaikinimas).
|